mitulys

2 mitulỹs, -ė̃ smob. (3^b), mìtulis, -ė (1) 1. Srv žiemą mitęs, vienerių metų gyvulys, žiemmitys, vienergis: Veršis, kurs išmitęs visą žiemą, vadinas mitulỹs J. Mitulỹs veršis, kumelys K. Mìtulis veršis, karvė, kiaulės – darbo turu Krš. I mūs mìtulį veršioką pernai kirmėlė užkirto Rš. Kai jau mitulė, tai jau telyčia Ktč. Turim du mìtulius i tris melžamas Rs. Jau nebemažą jaučiuką papjovė, jau mitulį – bus mėsos Krs. Pardavė seną kumelę, o mìtulę pasiliko Srd. Laikom du darbinius arklius ir mìtulį Dgl. Buvo senis i senelė i turėjo mìtulę avelę Kal. Mes turėjom mituliùką kumeliuką Šmk. Tai yra ten aštuonetėlis melžiamų, dar keturios mituliukės J.Balt. Pardaviau mitulė̃lį Ob. Ko nori, kad jau mituliukas akėčias patraukia, o kas bus toliau, kai užaugs! An. Tenai mitulės didesnės yra už mūsų karves R142. O jūs tokį ėrelį sau skirkiat [imkiat], kursai yra be nutarties patinėlis bei mitulys BB2Moz12,5. | prk.: Mìtulis pienas (nurūgęs) Šts. ^ Negirk marčios ne mitulės – kad išmis, pagirsi LMD. Negirk mitulio – pagirk dveigį, treigį PPr215. ║ vienerių metų augalas: Idant išrovus augymės derlingas šaknis turėtų ir ne senesnės pačios būtų, kaip tiktai mitulės, dveigės, o viešnių – treigės S.Dauk. 2. Šl kas maitina, minta: Piršlys – tai mitulỹs (duoda pyrago vestuvininkams) LMD(Pl). Prieš 30–35 m. rinkdavosi į vestuves ir neprašyti (išgerti, pašokti, dažniausiai vyrai) ir vadinami buvo mituliais rš. 3. prk. kas nusiganęs, riebus, nutukęs: Tokiam mìtuliui ir pečius nėr kas sugriaut Trgn. Vai tu svotai mitulỹ, tujai nieko neturi Prng. Šitoks mitulỹs gali dirbt Trgn. 4. subrendęs, suaugęs vyras, įmetėjusi mergina: Mìtulio gi būta – piemuo da negeras! Trgn. Gerą mìtulį ir nusisamdžiusi sau už vaikį Brs.